Gastritas yra viena iš labiausiai paplitusių skrandžio ligų šiais laikais. Tačiau gastritas yra labai plati sąvoka, apimanti ir gleivinės būklę, skrandžio veiklos lygį, skrandžio sulčių rūgštingumą ir kt. Todėl žmonių, kuriems nustatyta ta pati, atrodytų, diagnozė, gydymas ir mityba gali būti gana skirtingi. Šiandien papasakosime, kokios dietos turėtumėte laikytis, jei kenčiate nuo padidėjusio skrandžio rūgštingumo.
Dėl kokios priežasties dažniausiai kyla virškinimo problemų, tikriausiai žino kiekvienas suaugęs žmogus, tačiau tik nedaugelis atkreipia dėmesį į šią problemą, kol liga nepradeda priminti apie save kankinančiais simptomais.
Dauguma mūsų gyvena pagal principą: “praleidome pusryčius, per pietus užkandome, vakare gausiai pavakarieniavome”. Užkandžių pasirinkimas paprastai apsiriboja greitu maistu ir kitais greitais “malonumais”. Būtent dėl to kyla daugiausia problemų, ypač dėl normalaus skrandžio rūgštingumo sutrikimo.
Šis sutrikimas toks dažnas, kad daugelis žmonių net nelaiko jo liga ir toliau maitinasi pagal seniai nusistovėjusią schemą, geriausiu atveju papildydami mitybą gydytojo paskirtais vaistais.
Tačiau toks gydymas dažniausiai neduoda teigiamų rezultatų, priepuoliai pasireiškia dažniau, o paūmėjimai būna vis skausmingesni.
Šiandien apžvelgsime skrandžio rūgštingumo dietą, kuri padės išgyventi paūmėjimo laikotarpį, taip pat sužinosime, kaip turėtumėte valgyti, kad sumažintumėte kito ligos priepuolio riziką.
Pirmiausia apžvelkime, kokie simptomai būdingi padidėjusiam rūgštingumui.
Tokie pojūčiai kaip rėmuo, deginantys skausmai skrandžio srityje, sunkumas po valgio, rūgštus ar kartus skonis rodo padidėjusį skrandžio sulčių rūgštingumą. Šiam sutrikimui taip pat būdingas vidurių užkietėjimas ir nedidelis skonio praradimas.
Simptomai ypač išryškėja suvalgius rūgštaus, kartaus, aštraus maisto, marinatų, kepto ir riebaus maisto.
Jei, turėdami panašių simptomų ir dar labiau diagnozę, nesilaikote švelnios dietos, toks lengvabūdiškas požiūris gali lemti ligos paūmėjimą. Juk druskos rūgštis, kuri reikalinga maistui virškinti, kai yra koncentruota, gali suardyti skrandžio sieneles, o tai gali sukelti dar sunkesnių pasekmių.
Dieta esant padidėjusiam rūgštingumui
Kokių rekomendacijų reikėtų laikytis, kad liga neišsivystytų ar nepaūmėtų? Pirmiausia atkreipkite dėmesį į maisto produktų ir patiekalų pasirinkimą.
Esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui dietos metu visiškai nevartojami tiršti sultiniai. Ypač pavojingi grybų sultiniai. Daržovių sriubos taip pat neturėtų būti per daug sočios.
Sunkmečio laikotarpiais pirmuosius patiekalus paprastai geriau ruošti sriubų tyrės pavidalu, taip pat “gleivinio“ tipo (avižinių dribsnių sriuba).
Iš daržovių geriau rinktis tas, kuriose yra mažiau ląstelienos, ypač paūmėjimo laikotarpiu. Morkos, bulvės ir žiediniai kopūstai tinka bet kuriuo metu. Tačiau ridikėlius, kopūstus ir rūgštynes geriau valgyti nedideliais kiekiais ir tada, kai jaučiatės gerai.
Vaisiai ir uogos turi būti mažai rūgštūs ir valgomi tik virti arba kepti ūmių būklių metu. Bet kokiu atveju vaisiai ir daržovės įsisavinami greičiau, jei iš jų ruošiami putėsiai ir tyrelės.
Kalbant apie mėsą, verta sustoti ties liesomis rūšimis, o mėsą ir žuvį geriau virti, troškinti arba virti garuose. Iš tiesų riebalų kiekis neturi įtakos druskos rūgšties gamybai, tačiau riebus maistas ilgiau išlieka skrandyje, todėl esant padidėjusiam rūgštingumui jo reikėtų vengti. Paūmėjimo metu riebalų vartojimą reikia atidžiau stebėti. Per dieną leidžiama vartoti du arbatinius šaukštelius augalinio aliejaus.
Esant padidėjusiam rūgštingumui nevertėtų atsisakyti košių. Jas galima virti su vandeniu arba pienu, o jei būklė pablogėja, geriau valgyti trintas. Jums taip pat bus naudinga varškė, be to, neturėtumėte atsisakyti pieno ar kiaušinių.
Iš gėrimų geriausiai tinka paprastas vanduo, silpna arbata, šviežių ir džiovintų vaisių kompotai, kisieliai. Reikėtų vengti kavos ir gazuotų gėrimų.
Kepto maisto, aštrių prieskonių, marinatų, rūkytų produktų reikėtų valgyti kuo mažiau, o esant paūmėjimui – visiškai išbraukti iš raciono. Druskos kiekį taip pat geriau riboti, tačiau cukrus nedaro didelės žalos.
Dar viena taisyklė tiems, kurie laikosi dietos dėl padidėjusio skrandžio rūgštingumo, yra dažnas valgymas. Tai reiškia, kad turėtumėte valgyti dažnai ir mažomis porcijomis.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į produktų derinį. Pavyzdžiui, geriau nederinti maisto, kuriame gausu baltymų, su daug angliavandenių turinčiu maistu. Kalbant apie gėrimą, geriau gerti praėjus valandai ar pusantros valandos po valgio. Be to, valgio metu nepatartina užgerti maisto valgio metu.
Tokia mityba gali atrodyti skurdi. Tiesą sakant, jei jaučiatės gerai, ją galima praturtinti laikantis bendrųjų rekomendacijų. Jei gerai jaučiatės, galite sau leisti suvalgyti mažą kąsnelį ko nors neleistino, bet labai skanaus. Tačiau to nereikėtų daryti per dažnai ir, žinoma, grįžti prie tinkamos mitybos paūmėjimo laikotarpiais.
Septynių dienų dieta esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui
1 diena
- Pusryčiai: piene virta grikių košė, varškės suflė ir stiklinė arbatos.
- Antrieji pusryčiai: virtas kiaušinis.
- Pietūs: avižinių dribsnių sriuba, garuose virti mėsos koldūnai, morkų košė, stiklinė džiovintų vaisių kompoto.
- Vakarienė: garuose virti žuvies kotletai, šiek tiek makaronų.
- Prieš miegą: pienas arba grietinėlė.
2 diena
- Pusryčiai: košė “Hercules” su pienu, garuose virti mėsos kukuliai, bulvių ir morkų košė, arbata su pienu.
- Antrieji pusryčiai: varškės-burokėlių blyneliai.
- Pietūs: trinta cukinijų sriuba su džiūvėsėliais, jautienos befstrogenas su vermišeliais (virta mėsa), slyvos.
- Vakarienė: tingūs koldūnai ir stiklinė arbatos.
- Prieš miegą: sausainiai ir stiklinė pieno.
3 diena
- Pusryčiai: virtas kiaušinis, gabalėlis duonos.
- Antrieji pusryčiai: morkų ir obuolių suflė.
- Pietūs: ryžių sriuba su pienu, garuose virti vištienos kotletai, kiaušinienė, vaisių kisielius.
- Vakarienė: trintos mėsos košė, bulvių košė, šiek tiek špinatų.
- Prieš miegą: šiek tiek sūrio suflė.
4 diena
- Pusryčiai: ryžių košė su pienu.
- Antrieji pusryčiai: sumuštinis ant skrudintos duonos riekelės su sviestu ir sūriu, arbata su pienu.
- Pietūs: trinta daržovių sriuba, virta veršiena su daržovių ir ryžių garnyru, obuolių putėsiai.
- Vakarienė: žuvis, virtos bulvės, žolelių arbata arba stiklinė erškėtuogių nuoviro.
- Prieš miegą: pienas su sausainiais.
5 diena
- Pusryčiai: makaronų ir varškės apkepas, arbata su pienu.
- Antrieji pusryčiai: vaisių arba uogų kisielius, skrudinta bandelė.
- Pietūs: trinta sriuba su vištiena, kepta vištiena su ryžiais, salotos su tarkuotais obuoliais ir virtomis morkomis.
- Vakarienė: jautienos kukuliai su makaronais, stiklinė arbatos.
- Prieš miegą: pienas arba grietinėlė su sausainiais.
6 diena
- Pusryčiai: kiaušinių suflė, avižiniai dribsniai ir arbata.
- Antrieji pusryčiai: stiklinė jogurto.
- Pietūs: morkų kreminė sriuba su džiūvėsėliais, bulvių košė, garuose troškinti žuvies blyneliai (kotletukai).
- Vakarienė: virtos bulvės, špinatai, veršienos šnicelis, stiklinė erškėtuogių nuoviro.
- Prieš miegą: pienas su sausainiais.
7 diena
- Pusryčiai: manų košė su pienu ir mėsos suflė.
- Antrieji pusryčiai: vaisių suflė, arbata su pienu.
- Pietūs: trinta daržovių sriuba, kepti obuoliai, šiek tiek uogienės.
- Vakarienė: daržovės su malta mėsa, varškės pudingas, stiklinė arbatos.
Prieš miegą: pienas.
Kaip matote, dieta gali būti gana įvairi ir skani. Žinoma, kartu su dieta turėtumėte vartoti gydytojo paskirtus vaistus. Atsižvelgdamas į tikslią diagnozę ir būklę, gydytojas taip pat gali pateikti mitybos rekomendacijų.
