Sergantiems cukriniu diabetu, dieta – ne pageidautina, o būtina sąlyga, norint palaikyti normalų gyvybingumą. Todėl labai svarbu žinoti tokios dietos niuansus. Ši dieta skirta padėti cukraus normos patekimui į kraujo sudėtį, jos reguliavimui. Angliavandenių kiekį būtina visokeriopai riboti ir apskaičiuoti optimalų jų kiekį.
Egzistuoja kalorijų skaičiaus norma į parą, kuri suderinama su gydančiu gydytoju. Laikantis šių normų, daugelio problemų galima išvengti.
Individualios diabetinės dietos pagrindiniai principai
Ši dieta niekaip negali būti tapatinama su badavimu. Valgyti reikia gan dažnai – iki 6 kartų per parą. Kaloringumą dienos bėgyje paskirstyti reiktų maždaug taip: 25%, 10%, 35%, 10%, 20%.
Valgyti pageidautina tomis pačiomis valandomis, kasdien. Persivalgymas nepriimtinas. Garantija to – bloga savijauta.
Produktų vartojimas siūlomas tik iš pateikiamo sąrašo, kurių tarpe nėra tokių, kurie galėtų padidinti cukraus kiekį kraujyje.
Angliavandeniai, tiekiantys organizmui cukrų, žinoma, organizmui būtini žmogaus gyvybingumo palaikymui. Tačiau, vengiant ryškių cukraus kiekio kraujyje svyravimų, juos reikia vartoti minimaliais kiekiais, paskirstant per visus dienos valgymus tolygiai.
Dieta, sergant diabetu
Angliavandeniai egzistuoja dviejų rūšių – paprastieji ir sudėtiniai (lėtieji). Būtent pastarieji ir leistini diabetikui, dėl ilgo jų įsisavinimo ir skilimo organizme savybių. Paprastas cukrus – kenksmingiausias diabetikui angliavandenis. Kiekvienas diabetikas, tiesiog, privalo šį produktą pamiršti. Tam, kad tai nebūtų taip skausminga, esti jo įvairaus tipo pakaitalų. Jų įsigyti galima ir parduotuvėse, ir vaistinėse.
Verta minimizuoti ir vaisių vartojimą, ypač tokių, kurių sudėtyje daug gamtinio cukraus: arbūzas, bananai, figos, vynuogės ir įvairūs džiovinti vaisiai. Citrusinius vaisius ir obuolius, vartoti leidžiama. Apriboti reikia ir tokį naudingą produktą, kaip medų.
Tai, ką valgyti leidžiama
Duona, geriausiai juoda, su sėlenomis. Įvairios košės priklauso sudėtiniams angliavandeniams. Optimaliausiomis galima laikyti grikių, soros ir avižinę košes.
Beveik visos daržovės itin naudingos. Tai morkos, burokėliai, kopūstai, įvairūs žalumynai. Geriausiai, daržoves vartoti šviežių salotų forma. Bulvės, nors ir daržovė, vartoti galima tik kartais ir tik minimaliais kiekiais.
Baltyminis maistas. Rekomenduojama mėsa, turtinga baltymais: jautiena, žuvis ir paukštiena, išskyrus antieną. Būtina rinktis mėsą liesesnę; o ir balta mėsa naudingesnė už raudonąją. Tikslinga valgyti neriebius pieno ir rauginto pieno produktus, grybus, pupeles ir nedidelį kiekį kiaušinių. Iš riebalų – pirmenybė suteikiama augaliniams aliejams.
Tai, ko nereikia valgyti
Negalimi alkoholiniai ir gazuoti gėrimai. Produktai, pagaminti iš baltųjų miltų, turi būti išbraukti iš raciono. Balta duona, makaronai, manų košė, gali tik pakenkti. Bulvės, kaip jau buvo minėta, vartotinos retai ir minimaliais kiekiais. Jei neįmanoma jų išbraukti iš raciono, tai prieš ruošiant jas stalui, kuriam laikui reikia jas pamerkti.
